Neįsivaizduojame kavinių, sporto klubų, parduotuvių, grožio salonų ir daugelio kitų viešųjų vietų be muzikinio fono. Puikiai parinkti grojaraščiai – ne tik sukuria jaukią atmosferą, bet ir pritraukia klientus. Muzikinis fonas yra būtinybė. Tačiau svarbu prisiminti, kad muzikos kūrinys (ar kitos rūšies autorinis darbas), net legaliai įsigytas, yra Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) apsaugos objektas.
Valstybė yra įvedusi labai daug įvairių reikalavimų ir baudų įmonėms už įstatymų nesilaikymą. Reta įmonė neturi įsivedusi politikų susijusių su darbų sauga, lygiomis teisėmis, asmens duomenų apsauga ir pan. Tačiau tik nedaugelis susimąsto, kokia informacija yra saugoma jų darbuotojų kompiuteriuose.
Net legaliai parsisiųsta muzika, knygos, kitiokie audiovizualiniai kūriniai darbiniuose kompiuteriuose yra rizika įmonei būti nubaustai už autorių teisių pažeidimus.
Šiai dienai tampa privaloma įsidiegti Autorių teisių apsaugos politiką įmonėje su aiškiomis gairėmis darbuotojams, kas gali būti jų darbiniuose kompiuteriuose, kokia muzika leidžiama viešose erdvėse. Atsakingus verslus taip pat apsaugos nuo galimų įstatymo pažeidimų iš anksto parengti grojaraščiai klientų aptarnavimo zonose.
Cherry Music platforma siūlo dviejų rūšių planus verslo įmonėms, kurios nori užsitikrinti, kad komercinėse erdvėse nebus spengianti tyla, o leidžiant muziką – nebus pažeisti įstatymai. Planas A – siūlo verslams sudarytus grojaraščius iš licencijuotų populiariausių dainų. Planas B – specialūs nelicencijuotos muzikos grojaraščiai, pritaikyti įvairaus tipo ir rūšių įmonėms, kurie siekia sumažinti savo išlaidas.
Viešose erdvėse grojamas muzikos kūrinys – tai pridėtinė vertė verslui. Nesvarbu, ar jūsų verslo erdvėje kūrinys leidžiamas per radiją, ar per „Youtube“, ar „Bandcamp“, gyvai ar įsigytas nelegaliai. Šie muzikos kūriniai yra papildomai apmokestinti. Valstybė užtikrina muzikos autoriams apsaugą ir kompensavimą už atliktą darbą.
Terminas „autorinės teisės“ arba „autorių teisės“ šnekamoje kalboje dažnai naudojamas kaip terminas į kurį įeina viskas, kas susiję su kūrinio apsauga – tai yra tiek autorių teisės, tiek gretutinės teisės. Tačiau įstatyme ši sąvoka yra suprantama šiek tiek kitaip.
Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės (suteikia teisę kontroliuoti bet kokį kūrinio panaudojimą ir užtikrina galimybę gauti atlygį už kūrinio naudojimą) ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės (autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę) į jo sukurtą kūrinį.
Ką svarbu žinoti verslui, kad autorių teisėje yra įtvirtintas „formalumų netaikymo principas“, kuris reiškia, kad autorius į kūrinį įgyja teises nuo jo sukūrimo momento ir, kad autoriaus teisės ir interesai saugomi nepriklausomai nuo to, ar kūrinys yra registruotas, ar atlikti kokie nors kiti formalumai.
Autorių teisių įstatymas autorių teises saugo visą jo gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Neturtinės teisės yra saugomos neterminuotai.
Gretutines teises turi kūrinių atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančios organizacijos. Kaip ir kūrinių autoriai, taip ir gretutinių teisių turėtojai turi teisę reguliuoti, kur atliekami jų kūriniai bei turi teisę gauti atlyginimą už kūrinio panaudojimą. Jie taip pat turi teisę reikalauti, kad atlikimo ar jo įrašo vartotojai įvardintų juos kaip atlikėjus, turi teisę į atlikimo neliečiamybę.
Gretutinių teisių turėtojų asmeninės neturtinės teisės saugomos taip pat neterminuotai. Turtinių teisių apsaugos terminas – 50 metų po atlikimo datos.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pagrindu sukurtos keturios organizacijos, kurios saugo visų sričių kūrėjų ir atlikėjų teises. Tai būtų:
Verslui ir kitiems naudojantiems muzikos kūrinius komerciniais tikslais itin svarbu žinoti apie dvi asociacijas: LATGA ir AGATA. Šios dvi asociacijos išduoda verslo subjektams licencijas legaliai naudoti autorių ir atlikėjų muziką savo verslo erdvėse. Neturint licencijų iš minėtų asociacijų ir naudojant saugomą muziką savo veikloje gręsia teisinė atsakomybė.
Šios dvi organizacijos licencijuoja įvairiausių dydžių ir rūšių įmones. Šios licencijos suteikia teisę įmonėms viešai skelbti internete ir atgaminti fizinėse laikmenose, transliuoti radijo stočių ir televizijų eteryje, viešai naudoti prekybos ir paslaugų vietose muzikos kūrinius.
Asociacija LATGA yra nevalstybinė organizacija, kuri kolektyviu būdu administruoja autorių (muzikos, audiovizualinių, literatūros, vizualiųjų ir dramos) teises bei surenka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą. Taip pat LATGA atlieka daug kitų funkcijų – koordinuoja narių veiklą, užkerta kelią pažeidimams susijusiais su autorių teisėmis ir vykdo švietėjišką veiklą.
LATGA rinkdama mokesčius už autorinių kūrinių naudojimą ne tik juos paskirsto autorinius atlyginimus savo asociacijos nariams, bet taip pat dalį surinktų mokesčių išsiunčia užsienio autorių bendrijoms su kuriomis bendradarbiauja. Šiuo metu LATGA bendradarbiavimo sutartis yra pasirašiusi su daugiau nei 150 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis iš daugiau nei 70 užsienio šalių.
Daugiau apie LATGA galite paskaityti straipsnyje – LATGA – kas tai yra?
Svarbiausia asociacijos AGATA funkcija yra ginti gretutinių teisių turėtojų teises tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ši asociacija rinkdama mokesčius už muzikos naudojimą verslo erdvėse išmoka gretutinių teisių turėtojams jiems priklausančius autorinius atlyginimus.
Daugiau apie AGATA galite paskaityti straipsnyje – Kas yra AGATA?
Įsigytus muzikos kūrinius be licencijų ir autoriaus sutikimo galima naudoti tik keliais tikslais: asmeniniais, mokymo ir informacijos. Kiekvienas verslo savininkas turėtų įsidėmėti, kad bet koks muzikos kūrinio naudojimas verslo įstaigoje laikomas „komerciniu“, todėl privaloma įsigyti licencijas ar pasirinkti kitokį legalios muzikos klausymo ir naudojimo būdą.
Apsisaugant nuo įvairių autorių ir gretutinių teisių pažeidimo, įmonėje turėtų būti įgyvendinama politika, kurioje rekomenduojama:
Verslo įmonėje, esanti konkreti autorių teisių užtikrinimo ir apsaugos politika ne tik apsaugos nuo galimų pažeidimų, baudų ir bereikalingo bylinėjimosi, bet ir sukurs tam tikrą pagarbos kultūrą kito asmens darbui ir jo teisėms. Be kita ko, tai užtikrins, kad personalas turės aiškias gaires, kaip jiems elgtis vienu ar kitu atveju.
Mokesčių dydžiai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, klientų kiekio, salės dydžio, muzikos pateikimo būdo ir dažnio. Mokesčiai LATGA asociacijai mokami kas mėnesį. Kaip pavyzdys – sporto klubui, kuris muzikinius kūrinius groja per aerobikos treniruotes (1 val. trukmės) ir per mėnesį turi daugiau nei 151 treniruotę, per mėnesį vien už muziką LATGA asociacijai sumokės daugiau nei vieną šimtą eurų be PVM.
Atkreiptinas dėmesys, kad verslas papildomai turės mokėti, jei norės garso takelį naudoti tarp treniruočių ar treniruoklių salėse. Todėl įmonė pasirašydama licencijavimo sutartis su asociacija turi tiksliai numatyti, kokiais tikslais ir kada bus naudojama muzika. Pilną sąrašą tarifų galima peržiūrėti čia.
AGATA asociacijai mokami licenciniai mokesčiai kas metus pagal pasirinktą planą. Mokesčiai mokami AGATA asociacijai taip pat diferencijuojami pagal muzikos svarbą ir reikšmę skirtingose verslo srityse. AGATA licencijos tarifai yra pateikti asociacijos oficialiame puslapyje.
Cherry Music turi kitokį sprendimą, kaip nelikti tyloje bei sumažinti mokesčius už muzikos transliavimą. Pasirinkdamas Cherry Music paslaugas, verslas gali rinktis ar naudoti kolektyvinio teisių administravimo organizacijų atstovaujamus kūrinius, papildomai mokant mokesčius LATGA ir AGATA organizacijoms, ar rinktis jose neregistruotų autorių muziką – gaunant tiesioginę licenciją, taip visiškai teisiškai ir legaliai sumažinti išlaidas už foninės muzikos grojimą.
Pasirinkdami tiesioginį Cherry Music licencijavimo būdą savo komercinėje erdvėje įmonės galės leisti specializuotus, pagal tematiką ar/ir stilius sukurtus muzikos grojaraščius, puikiai pritaikytus muzikiniam fonui, kurdami malonesnę komercinę aplinką bei atmosferą.
Cherry music turi parengtus ir nuolatos atnaujinamus grojaraščius sporto klubams, maitinimo įstaigoms, prekybos centrams ir parduotuvėms, apgyvendinimo paslaugas, teikiančioms įmonėms.
Verslas turėdamas savo viduje patvirtintą autorių teisių apsaugos politiką ir sudarytus grojaraščius, sumažina savo riziką pažeisti galiojančius įstatymus autorių teisių srityje iki minimumo. Jei verslas muziką naudoja tik kaip foną pritraukti klientus, sukurti jiems komfortą ir jaukumą, tačiau muzika nėra pagrindinis pajamų generavimo šaltinis – neregistruotų autorių muzikos grojaraščiai yra idealus sprendimas. Tai – ekonomiškas ir patogus muzikos naudojimo komerciniais tikslais sprendimas.
