Neįsivaizduojame kavinių, sporto klubų, parduotuvių, grožio salonų ir daugelio kitų viešųjų vietų be muzikinio fono. Puikiai parinkti grojaraščiai – ne tik sukuria jaukią atmosferą, pritraukia ir išlaiko klientus ar skatina pardavimus, tačiau pastebime, kad Muzikinis fonas jau yra būtinybė. Tačiau svarbu prisiminti, kad muzikos kūrinys (ar kitos rūšies autorinis darbas), net legaliai įsigytas, yra Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) apsaugos objektas.
Valstybė yra įvedusi labai daug įvairių reikalavimų ir baudų įmonėms už įstatymų nesilaikymą. Reta įmonė neturi įsivedusi politikų susijusių su darbų sauga, lygiomis teisėmis, asmens duomenų apsauga ir pan. Tačiau tik nedaugelis susimąsto, kokia informacija yra saugoma jų darbuotojų kompiuteriuose, ar koks turinys ir kokiu būdu yra naudojamas.
Net legaliai parsisiųsta muzika, knygos, kitiokie audiovizualiniai kūriniai darbiniuose kompiuteriuose yra rizika įmonei būti nubaustai už autorių teisių pažeidimus.
Šiai dienai tampa privaloma įsidiegti Autorių teisių apsaugos politiką įmonėje su aiškiomis gairėmis darbuotojams, kas gali būti jų darbiniuose kompiuteriuose, kokia muzika leidžiama viešose erdvėse. Atsakingus verslus taip pat apsaugos nuo galimų įstatymo pažeidimų iš anksto parengti grojaraščiai klientų aptarnavimo zonose.
Privačiam ir komerciniam muzikos naudojimui yra taikomos skirtingos licencijavimo taisyklės. Privatus muzikos naudojimas yra skirtas asmeniniam naudojimui ir nekelia komercinių tikslų, o komerciniame naudojime, kuomet muzika skamba viešai, muzika gali būti panaudojama pardavimų skatinimui ir prekės ženklo stiprinimui, kitaip tariant iš muzikos yra gaunama komercinė nauda. Tokiu atveju verslas turi naudoti, būtent verslui licencijuotas muzikos tiekimo platformas ir atitinkamas viešo atlikimo licencijas, kad galėtų viešai naudoti muziką, savo komerciniuose objektuose, pvz., kavinėse, parduotuvėse, sporto ar naktiniuose klubuose. Tai svarbu užtikrinti, kad autoriams ir atlikėjams būtų tinkamai atlyginama už jų darbą.
Cherry Music yra muzikos platforma, sukurta būtent verslui. Ši platforma teikia du skirtingus muzikos tiekimo planus verslo įmonėms, kurios siekia legaliai naudoti muziką savo komercinėse patalpose, laikytis teisinių reikalavimų, auginti prekės ženklą bei skatinti pardavimus, visiškai atitikdamos Lietuvos ir ES įstatymus.
Planas A – tai muzikos tiekimo planas verslams, kuriems reikalingi profesionalūs grojaraščiai su populiariausiomis dainomis.
Planas B – tai muzikos grojaraščių ir tiesioginės muzikos licencijos paketas, tinkamas įvairaus tipo verslams, siekiantiems optimizuoti išlaidas už muzikos licencijas, užtikrinant legalią muzikos naudojimo praktiką.
Terminas „autorinės teisės“ arba „autorių teisės“ šnekamoje kalboje dažnai naudojamas kaip terminas į kurį įeina viskas, kas susiję su kūrinio apsauga – tai yra tiek autorių teisės, tiek gretutinės teisės. Tačiau įstatyme ši sąvoka yra suprantama šiek tiek kitaip.
Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės (suteikia teisę kontroliuoti bet kokį kūrinio panaudojimą ir užtikrina galimybę gauti atlygį už kūrinio naudojimą) ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės (autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę) į jo sukurtą kūrinį.
Ką svarbu žinoti verslui, kad autorių teisėje yra įtvirtintas „formalumų netaikymo principas“, kuris reiškia, kad autorius į kūrinį įgyja teises nuo jo sukūrimo momento ir, kad autoriaus teisės ir interesai saugomi nepriklausomai nuo to, ar kūrinys yra registruotas, ar atlikti kokie nors kiti formalumai.
Autorių teisių įstatymas, turtines autorių teises saugo visą jo gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Neturtinės teisės yra saugomos neterminuotai.
Gretutines teises turi kūrinių atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančios organizacijos. Kaip ir kūrinių autoriai, taip ir gretutinių teisių turėtojai turi teisę reguliuoti, kur atliekami jų kūriniai bei turi teisę gauti atlyginimą už kūrinio panaudojimą. Jie taip pat turi teisę reikalauti, kad atlikimo ar jo įrašo vartotojai įvardintų juos kaip atlikėjus, turi teisę į atlikimo neliečiamybę.
Gretutinių teisių turėtojų asmeninės neturtinės teisės saugomos taip pat neterminuotai. Turtinių teisių apsaugos terminas – 50 metų po atlikimo datos.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pagrindu sukurtos keturios organizacijos, kurios saugo visų sričių kūrėjų ir atlikėjų teises. Tai būtų:
Verslui ir kitiems naudojantiems muzikos kūrinius komerciniais tikslais itin svarbu žinoti apie dvi asociacijas: LATGA ir AGATA. Šios dvi asociacijos išduoda verslo subjektams viešo atlikimo licencijas legaliai naudoti autorių ir atlikėjų muziką savo verslo erdvėse. Neturint licencijų iš minėtų asociacijų ir naudojant saugomą muziką savo veikloje gręsia teisinė atsakomybė, neretais atvejais ir su pakankamai skausmingomis pasėkmėmis verslui.
Šios dvi organizacijos licencijuoja įvairiausių dydžių ir rūšių įmones. Šios licencijos suteikia teisę įmonėms viešai skelbti internete ir atgaminti fizinėse laikmenose, transliuoti radijo stočių ir televizijų eteryje, muzikos kūrinius viešai naudoti prekybos ir paslaugų vietose.
Asociacija LATGA yra nevalstybinė organizacija, kuri kolektyviu būdu administruoja autorių (muzikos, audiovizualinių, literatūros, vizualiųjų ir dramos) teises bei surenka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą. Taip pat LATGA atlieka daug kitų funkcijų – koordinuoja narių veiklą, užkerta kelią pažeidimams susijusiais su autorių teisėmis ir vykdo švietėjišką veiklą.
LATGA rinkdama mokesčius už autorinių kūrinių naudojimą ne tik juos paskirsto autorinius atlyginimus savo asociacijos nariams, bet taip pat dalį surinktų mokesčių išsiunčia užsienio autorių bendrijoms su kuriomis bendradarbiauja. Šiuo metu LATGA bendradarbiavimo sutartis yra pasirašiusi su daugiau nei 150 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis iš daugiau nei 70 užsienio šalių.
Daugiau apie LATGA galite paskaityti straipsnyje – LATGA – kas tai yra?
Svarbiausia asociacijos AGATA funkcija yra administruoti gretutinių teisių turėtojų turtines teises Lietuvoje ir užsienyje. AGATA rinkdama mokesčius už muzikos naudojimą verslo erdvėse, paskirsto gretutinių teisių turėtojams priklausančius autorinius atlyginimus.
Daugiau apie AGATA galite paskaityti straipsnyje – Kas yra AGATA?
Įsigytus muzikos kūrinius be licencijų ir autoriaus sutikimo galima naudoti tik keliais tikslais: asmeniniais, mokymo ir informacijos. Kiekvienas verslo savininkas turėtų įsidėmėti, kad bet koks muzikos kūrinio naudojimas verslo įstaigoje laikomas „komerciniu“, todėl privaloma įsigyti licencijas ar pasirinkti kitokį legalios muzikos klausymo ir naudojimo būdą.
Apsisaugant nuo įvairių autorių ir gretutinių teisių pažeidimo, įmonėje turėtų būti įgyvendinama politika, kurioje rekomenduojama:
Įmonėje, esanti autorių teisių užtikrinimo ir apsaugos politika ne tik apsaugos nuo galimų pažeidimų, baudų ir bereikalingo bylinėjimosi, bet ir sukurs pagarbos kultūrą kitų asmenų darbui ir jų turtinėms teisėms. Be kita ko, tai užtikrins, kad personalas turės aiškias gaires, kaip jiems elgtis vienu ar kitu atveju.
Kalbant apie muzikos naudojimą versle, komerciniais tikslais, reikia atminti, kad muzikos kūrinys turi daug teisų turėtojų subjektų, kurie skirstomi į dvi pagrindines nomenklatūras tai autorinė ir gretutinė teisė. Autorinė kūrinio dalis, kurią administruoja LATGA, apima tekstų ir muzikos autorius, aranžuotojus, leidėjus bei subleidėjus, o gretutinių teisių dalis, egzistuojančių šalia autorinės teisės, gretutines teises administruoja AGATA. Gretutinės teisė tai turtinės ir neturtinės teisės kylančios iš to, kad muzikos kūrinys įgijo materialiąją formą, t.y. jį atliko atlikėjai ir techninėmis priemonėmis kūrinį užfiksavo, įrašė ir išleido muzikos leidėjai.
Taigi norint naudoti muziką komerciniais tikslais, reikalinga gauti šių organizacijų licencijas.
Ar egzituoja alternatyva latga ir agata muzikos licencijavimui? Dažnas verslininkas užduodą šį klausimą ir atsakymas yra, – taip. Egzistuoja šiuolaikinis alterantyvus muzikos licencijavimo modelis, užtikrininantis mažiau žinomų autorių ir atlikėjų muzikos licencijavimą verslui. Tokias butent tokias paslaugas teikia Cherry Music. Kokie tokios licencijos esminiai skirtumai? Cherry Music licencija apima visas kūrinio teises, t.y. ir autorinę ir gretutinę dalis bei dažnu atveju Cherry Music išduodama muzikos licencija yra pigesnė, nei LATGA ir AGATA licencijos kartu sudėjus. Taigi verslas rinkdamasis Cherry Music licenciją sutaupo laiko dėl mažesnio sutarčių sudarymo skaičiaus ir sutaupo kaštus dėl licencijų kainų skirtumo, mažesnio sąskaitų ir mokėjimų kiekio.
Mokesčių dydžiai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, klientų kiekio, salės dydžio, muzikos pateikimo būdo ir dažnio. Mokesčiai LATGA asociacijai mokami kas mėnesį. Kaip pavyzdys – sporto klubui, kuris muzikinius kūrinius groja per aerobikos treniruotes (1 val. trukmės) ir per mėnesį turi daugiau nei 151 treniruotę, per mėnesį vien už muziką LATGA asociacijai sumokės daugiau nei vieną šimtą eurų be PVM.
Atkreiptinas dėmesys, kad verslas papildomai turės mokėti, jei norės garso takelį naudoti tarp treniruočių ar treniruoklių salėse. Todėl įmonė pasirašydama licencijavimo sutartis su asociacija turi tiksliai numatyti, kokiais tikslais ir kada bus naudojama muzika. Pilną sąrašą tarifų galima peržiūrėti čia.
AGATA asociacijai mokami licenciniai mokesčiai kas metus pagal pasirinktą planą. Mokesčiai mokami AGATA asociacijai taip pat diferencijuojami pagal muzikos svarbą ir reikšmę skirtingose verslo srityse. AGATA licencijos tarifai yra pateikti asociacijos oficialiame puslapyje.
Cherry Music turi sprendimą, kaip nelikti tyloje bei sumažinti licencinius mokesčius už muzikos transliavimą. Įprastai renkantis Cherry Music paslaugas, verslas gali rinktis ar naudoti kolektyvinio teisių administravimo organizacijų atstovaujamus kūrinius, papildomai mokant mokesčius LATGA ir AGATA organizacijoms, ar rinktis jose neregistruotų autorių muziką – gaunant tiesioginę licenciją, taip pasinaudojant moderniais licencijavimo mechanizmais, optimizuoti išlaidas už foninės muzikos panaudojimą komerciniais tikslais.
Pasirinkdamos tiesioginį Cherry Music licencijavimo būdą savo komercinėse erdvėse įmonės galės leisti specializuotus, pagal tematiką ar/ir stilius sukurtus profesionalius muzikos grojaraščius, pritaikytus muzikiniam fonui, kuriant malonesnę komercinę aplinką bei auginant prekės ženklo įvaizdį ir pardavimus.
Cherry music turi parengtus ir nuolatos atnaujinamus grojaraščius sporto klubams, maitinimo įstaigoms, prekybos centrams ir parduotuvėms, apgyvendinimo paslaugas, teikiančioms įmonėms.
Verslas turėdamas savo viduje patvirtintą autorių teisių apsaugos politiką ir sudarytus grojaraščius, sumažina savo riziką pažeisti galiojančius įstatymus autorių teisių srityje iki minimumo. Jei verslas muziką naudoja tik kaip foną pritraukti klientus, sukurti jiems komfortą ir jaukumą, tačiau muzika nėra pagrindinis pajamų generavimo šaltinis – neregistruotų autorių muzikos grojaraščiai yra idealus sprendimas. Tai – ekonomiškas ir patogus muzikos naudojimo komerciniais tikslais sprendimas.
