Muzika yra neatsiejama bet kurio verslo aplinkos dalis, nesvarbu, ar ji skamba jaukios kavinės fone, ar kuria nuotaiką mažmeninės prekybos parduotuvėje, ar pagerina atmosferą šurmuliuojančiame bare. Nors muzikos naudojimo komercinėje aplinkoje nauda akivaizdi, daugelis verslo savininkų vis dar nežino apie su tuo susijusius teisinius įsipareigojimus. Mokėti už muzikos licencijas yra ne tik teisinė prievolė, bet ir būdas paremti menininkus, kuriančius muziką, kuria mes visi mėgaujamės. Panagrinėkime muzikos licencijavimo istoriją ir raidą, kodėl įmonės turi mokėti už muzikos licencijas ir kokia šiuo metu yra situacija Lietuvoje.
Muzikos licencijavimo sąvoka atsirado XX a. pradžioje. Muzikos įrašams ir radijui vis labiau plintant, tapo aišku, kad kompozitoriams ir dainų autoriams nebuvo teisingai atlyginama, kai jų muzika buvo naudojama viešoje erdvėje. Reaguodamos į tai, muzikos kūrėjų teisėms ginti buvo įkurtos tokios organizacijos kaip Atlikimo teisių draugija (Performing Rights Society, PRS) Jungtinėje Karalystėje ir ASCAP (American Society of Composers, Authors, and Publishers, Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų draugija) JAV. Šios organizacijos pradėjo išduoti licencijas įmonėms ir transliuotojams, užtikrindamos, kad autorinis atlyginimas būtų mokamas atlikėjams, kurių kūriniai buvo naudojami.
Tobulėjant technologijoms, keitėsi ir komercinio muzikos naudojimo būdai. Atsiradus skaitmeninei muzikai, transliacijos paslaugoms ir internetui, muzika tapo prieinamesnė nei bet kada anksčiau. Pasaulyje šalys kūrė savo licencijavimo įstaigas ir sistemas, skirtas vietos ir tarptautinių atlikėjų teisėms administruoti. Kolektyvinės teisių administravimo organizacijos yra atsakingos už autorinių atlyginimų surinkimą atlikėjų vardu ir užtikrina, kad įmonės, naudojančios muziką komerciniais tikslais, už šiuos panaudojimus tinkamai atlygintų.
Lietuvoje situacija nėra kažkuo išskirtinė ar kitokia. Šalyje veikia atskiros organizacijos, atsakingos už skirtingų muzikos teisių administravimą ir licencijavimą. Žymiausia iš jų yra LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra), atstovaujanti autorių, kompozitorių ir leidėjų teisėms Lietuvoje.
Tačiau kitas svarbus subjektas Lietuvoje yra AGATA (Asociacija „AGATA”), atstovaujanti gretutinėms atlikėjų ir prodiuserių ar įrašų leidėjų teisėms. Gretutinės teisės nuo autorių teisių skiriasi tuo, kad atstovauja teises tų, kurie muziką atlieka ar prodiusuoja, o ne tų, kurie ją kuria ar rašo. AGATA užtikrina, kad šiems atlikėjams ir prodiuseriams būtų atlyginta, kai jų kūriniai naudojami komerciniais tikslais, todėl įmonėms, siekiant pilnai licencijuotis muzikos kūrinius naudojimui versle, reikia turėti ir LATGA, ir AGATA licencijas.
Lietuvoje LATGA ir AGATA kartu apima muzikos kūrinių autorines ir gretutines teises, užtikrindamos, kad visiems muzikos ekosistemos dalyviams būtų teisingai atlyginta.
Nors LATGA ir AGATA yra pagrindinės organizacijos, atsakingos už muzikos licencijavimą Lietuvoje, tačiau verslas taip pat turi galimybę įsigyti ir alternatyvias licencijas, tokias, kokias siūlo „CHERRY MUSIC”. Įmonėms „Cherry Music” siūlo „Planą B“ – mažiau žinomų kūrėjų licencijas, kurie pasirinko savo muziką licencijuoti netradiciniais licencijavimo būdais (pvz. per LATGA, AGATA). Tokia muzikos licencija dažniausiai yra pigesnė ir savyje jau turi tiek autorines, tiek ir gretutines teises. Toks muzikos licencijavimo mechanizmas yra svarbi muzikos industrijos ekosistemos dalis, nes suteikia papildomas galimybes mažiau žinomiems autoriams ir atlikėjams būti išgirstiems bei gauti atlygį už savo kūrybą. O įmonėms šios licencijos siūlo patogų ir ekonomiškesnį būdą teisėtai naudoti muziką, užtikrinant, kad kūrėjams ir atlikėjams bus teisingai atlyginta.
Šiandien Lietuvos įmonės turi galimybę gauti reikiamas licencijas muzikai per LATGA ir AGATA arba alternatyviai įsigyti licenciją muzikai iš CHERRY MUSIC. Šios organizacijos teikia informaciją, kad padėtų įmonėms suprasti savo įsipareigojimus ir licencijavimo procesą. Besivystant skaitmeninėms platformoms ir keičiantis muzikos vartojimo būdams, šios organizacijos taip pat prisitaikė, kad užtikrintų, jog būtų taikomos visos muzikos naudojimo formos.
Nepaisant šių pastangų, kai kurios įmonės vis dar bando naudoti muziką be licencijos, dažnai nesuvokdamos teisinių ir etinių pasekmių. LATGA, AGATA ir Cherry Music toliau siekia didinti informuotumą ir užtikrinti, kad visos įmonės, komerciniais tikslais naudojančios muziką, laikytųsi įstatymų.
Muzikos licencijavimas yra esminis muzikos naudojimo komerciniais tikslais aspektas. Ji užtikrina, kad muzikos kūrėjams, atlikėjams ir prodiuseriams būtų teisingai atlyginta ir kad įmonės galėtų teisėtai pagerinti savo aplinką naudodamos muziką. Lietuvoje tokios organizacijos kaip LATGA, AGATA ir muzikos paslaugų teikėjai, kaip Cherry Music, atlieka svarbų vaidmenį valdant šį procesą ir padeda išlaikyti sąžiningą ir gyvybingą muzikos industriją. Įmonėms tinkamų licencijų gavimas nėra vien tik teisinės atitikties užtikrinimas – tai parama ir visai menininkų, kurie savo kūryba praturtina mūsų gyvenimą, ekosistemai.
