Pažvelgus į muziką iš mokslinės perspektyvos nesunku suprasti akivaizdų ryšį tarp jos ir fizikos.

Apskritai, pastarojo mokslo atstovai muziką paaiškintų kaip tam tikro dažnio vibracijas sklindančias oru ir už tai ant jų pykti tikrai nebūtų galima, nes tai yra tiesa.

Tačiau muzikos ir mokslo ryšys gali būti ir kiek kitoks. Šiame straipsnyje bus apžvelgsiama būtent tai – įdomiuosius ryšius ir muziką.

Teslos ritės ir muzika. Kas bendro tarp jų?

Vienas neįprasčiausių muzikos kūrimo būdų mums buvo kartą atvaizduotas ir holivude. Jei esate matę hitu prieš dešimtmetį tapusį filmą „The Sorcerer’s Apprentice“ (liet. Burtininko mokinys), ko gero jau įsivaizduojate apie ką kalbama.

Filmuose kaip šis neretai būna taip, jog moksliniai tikslumai yra paaukojami vardan bendros filmo meninės idėjos, juk filmo tikslas vis dėl to yra papasakoti tam tikrą kokybišką istoriją. Vis dėl to džiugu matyti, jog kūrėjai nevengia įtraukti įdomių mokslinių teorijų į savo meną.

Kalbant apie pačias rites, ne paslaptis, jog jomis nėra tiekiama vien elektros energija. Šio veikimo produktas yra ir tam tikro skirtingo dažnio garsais, todėl jais galima atkurti ir nesudėtingas melodijas.

Bendra raida tarp muzikos ir mokslo

Muzika XX amžiuje perėjo daugybę raidos formų. Mūsų ausis pasiekė ne tik nauji muzikos stiliai, tačiau ir tam tikros tendencijos bei įvairūs autorių eksperimentai su garsais, kurių lyg šiol nelaikėme muzika.

Tobulėjo ne tik patys muzikos instrumentai, tačiau ir garso įrašymo bei tvarkymo technologijos, o visu metu ryšys tarp mokslo ir muzikos galima sakyti tik dar labiau stiprėjo.

Galima sakyti, jog technologijos apskritai padėjo gimti naujai muzikos rūšiai – elektroninei muzikai. Jos pagrindą sudarantys sintezatoriai apskritai atvėrė galimybes visiškai naujam skambesiui ir idėjų įgyvendinimui.

Pasitaikydavo ir tokių kompozitorių kuriems konvencinio sintezatoriaus neužtekdavo ir jie gamindavo savo paties įrenginius dar negirdėtiems garsams išgauti.

Vienas iš tokių buvo amerikietis Harry Partch sukūręs aibę unikalių instrumentų. Nors iš dalies skambesiu jie šiek tiek primena paprastus instrumentus, galutinis produktas yra visiškai kitų.

Kaip tokius pavyzdžius reikėtų paminėti tradicinių vargonų principu veikiantį „Chromelodeon“ (liet. Chromelodeonas) ar „Blue rainbow“ (liet. Mėlynoji vaivorykštė) – abu šie instrumentai iš pirmo žvilgsnio panašesni į audimo stakles, nei muzikinius instrumentus, tačiau jie yra būtent tai.

Muzika ir radiacija. Kuo čia dėta aktyvi atomų veikla?

Minėto kompozitoriaus kataloge galima surasti ir dar keistesnių aparatų muzikos garsams išgauti. Ko gero pats įdomiausias ir labiausiai neįprastas yra stikliniais indais paremtas „Cloud chamber bowls“ (liet. Apytiksliai – Debesų kameros indai).

Pažvelgus į šį instrumentą mes pamatytume didžiulį medinį rėmą ant kurio virvėmis yra sukabinti didžiuliai stikliniai indai su nupjautais kakleliais ir apatinėmis dalimis kurios buvo išpjautos specialiais aparatais konkrečiam skambesiui išgauti.

Daugelis žmonių sutinka, jog šis instrumentas yra įspūdingas ne tik savo išvaizda ar išgaunamais garsais, tačiau kartu ir savo kilmės istorija.
Pasirodo, jog instrumento pagrindą sudarantys indai buvo paimti iš Kalifornijos universiteto mokslinės laboratorijos kur buvo atliekami tyrimai su radiacija.

Vadinamoji debesų kamera buvo naudojama sugaudyti jonizuotoms radiaktyvioms dalelėms ir jų skleidžiamai spinduliuotei. Vargu ar kas galėjo pagalvoti, jog toks mokslinis instrumentas kažkada taps priemone muzikai kurti, tačiau atsitiko būtent taip.

Kaip neįprasta muzika veikia aplinką?

Ko gero nesunku įsivaizduoti kaip tokia neįprastu būdu išgauta muzika gali pagyvinti aplinką ir jai suteikti tam tikrą pojūtį. Jei šiuo metu ieškote kaip savo verslui suteikti daugiau autentiškumo, cherrymusic.lt jums siūlo licenciją transliuoti muzikai bet kokioje viešoje erdvėje.

Jūsų renginiui, restoranui ar parduotuvei galime rasti patį geriausią sprendimą kuris leis mėgautis net ir moksliniais principais sukurta muzika ir sukurti tam tikrą aplinką.