Apie vienokį ar kitokį muzikos poveikį turbūt esame girdėję kiekvienas. Tai ir mūsų motivatorius, kai jaučiamės per silpni siekti savo tikslų, ir guodėjas, kuomet išgyvename kažką sunkaus.

Šiai minčiai pritartų ir mokslininkai, kurie teigia, jog muzika labai rimtai veikia mūsų nuotaiką, darbingumą ir t.t.

Visa tai – sritys, kurias valdo mūsų protas. Taigi, natūraliai kyla įdomus klausimas – kokį poveikį apskritai muzika turi mūsų protui?

Šiame straipsnyje bandysime atsakyti būtent į šį klausimą.

Muzikos poveikis žmogaus kasdienybei

Elementariu lygmeniu, veikiausiai, kiekvienas esame pamatę, kaip skambant mėgstamai muzikai mes galime nuveikti daugiau nei įprastai.

Dažnai galime pastebėti ir našesnius darbo rezultatus – sporto salėje savaime įgauname daugiau jėgų atlikti pratimus, o automobilyje per radiją išgirdus mėgstamą melodiją iš karto jaučiamės geriau.

Tai nėra joks sutapimas, kadangi prie muzikos ir harmonijos mes priprantame nuo pat mažumės.

Ką mokslininkai laiko muzika ir kodėl mums jos norisi?

Mokslininkai pateikia tokį muzikos apibrėžimą – tai tam tikro dažnio virpesiai sklindantys oro bangomis ir pasikartojantys dažniais nuo 16 iki 20000 Hz. Nors tai pakankamai sausas apibrėžimas, jis yra teisingas.

Šiame diapazone iš esmės telpa visi garsais, kuriuos žmogus gali girdėti. Jei garsas sklis žemesniu diapazonu – mokslininkai jį laikys infragarsu, o aukštesniu jei – ultragarsu. Savaime tokių dažnių mes jau negirdėsime.

Tiesa, nors jų negirdėsime, tai nereiškia, jog į juos nereguos mūsų kūnas. Atvirkščiai – kiekvienas mūsų organas ir ląstelės skleidžia tam tikras vibracijas, kurių nors ir negirdėsime, juos rezonuos su mūsų klausoma muzika.

Anot mokslininkų, muzika – galingas aparatas, kurio pagalba mes galime reguliuoti visas kūno vibracijas ir pasiekti harmoniją su aplinka. Jeigu pasirinksime tinkamą muziką, ji mus veiks teigiamai, na o to nepadarius, mes kaip tik išsibalansuosime.

Toks muzikos poveikis yra naudojamas ir medicinoje. Ji dažnai yra naudojama, kaip stimulas pacientams mažintį skausmą, stresą ar net baimę. Šioje srityje, remiantis tyrimais, pasitarnauja klasikinė muzika ir tokie puikiai žinomi autoriai, kaip Bachas, Bethovenas, Pučinis ar Čaikovskis.

Ką mokslininkai sako apie skirtingus muzikos stilius?

Yra atlikta ir mokslinių tyrimų susijusių su muzikos stiliais. Pastebima, kaip pavyzdys, jog žmones paprastai labai teigiamai veikia etninė muzika, kuri padeda mums pasipildyti energijos ir sumažinti stresą, o lopšinės netgi skatina miego hormono išsiskyrimą.

Taigi, jei išgyvenate sunkų laikotarpį ir jus kankina nemiga, mokslininkai tikrai patartų grįžti į vaikystę ir dar kartą prisiminti kadaise klausytus kūrinius. Kiti pozityvūs muzikos žanrai yra įvardijami šie: regis, džiazas ir bliuzas, kurie padeda žmogui nuvaikyti blogas mintis ir grąžinti harmonijos pusiausvyrą.

Tiesa, yra ir vadinamųjų negatyvių žanrų. Sunkusis rokas ar metalas, repas, anot tyrimų, yra muzikos žanrai, kurie skatina agresiją, o nuolatos jų klausant galime pakenkti net savo psichinei sveikatai.

Popmuzika tuo tarpu yra įvardijama, kaip elementariausia muzika, kurioje svarbiausia yra ritmai, pasikartojančios frazės ir panašiai. Čia mums yra sukeliamas transas, sumažėja dėmesingumas, tačiau tuo pačiu nuo jos pakyla ir nuotaika.

Pabaigai

Trumpai aptarėme muzikos poveikį žmogaus organizmui ir protui. Visi mes klausomės skirtingų muzikos žanrų priklausomai nuo to,  kaip jaučiamės ir ką išgyvename. Tiesa, kaip rodo muzikiniai tyrimai, mūsų muzikinis skonis gali parodyti apie mus kur kas daugiau nei manome.